(Tautos išmintis posakiuose.)

Aklas aklą netoli tenuves.

Akmuo kantrus, o žmogus dar kantresnis.

Ankstyvoji varna dantis rakinėja, vėlyvoji — akis krapštinėja.

Ar arklys pas ėdžias, ar ėdžios pas arklį.

Aš jam kalną pyliau, jis man duobę kasa.

Aš ne gegelė girioj kukuoti.

Atsarga gėdos nedaro.

Aukštą visi pamato.

Balai esant, bus ir velnias.

Baltas balto nesuteps.

Bepigu plikam peštis, turtingam vogt, o senam meluot.

Blogi darbai akis bado.

Boba iš ratų — ratams lengviau.

Būk girtinas, bet nesigirk.

Darbas duoną pelno, tinginystė — vargą.

Darbas žmogaus negadina.

Darbymetyje ir akmuo kruta.

Didelė išmintis mažoj galvoj sutelpa.

Dideliam laivui plačių vandenų reikia.

Du kiškius vydamas, nė vieno nepagausi.

Duona už auksą brangesnė.

Duoną taupyk rytojui, o ne darbą.

Dūmas tėvynės už svetimą ugnį šviesesnis.

Galva galvai nelygu.

Gera eina toli, o bloga dar toliau.

Geriau į kalną lipti negu dribti.

Geriau paklausyti protingo žmogaus barimo, negu kvailio pagyrimo.

Geriau žvirblis rankoje negu briedis girioje.

Gyvenk pats ir duok gyventi kitam.

Gudrus ir po žeme mato, kvailas ir po kojom nepastebi.

Gudrus kalba tik reikalui esant.

Ir duris uždarius, laikas bėga.

Ir giliausias ežeras su dugnu, ir plačiausios marios su kraštu.

Ir platu su kraštu, ir gilu su dugnu.

Iš didelio rašto išėjo iš krašto.

Išeisi tėvą baidydamas, pareisi duonos ieškodamas.

Ylos maiše nepaslėpsi.

Yra pradžia, bus ir pabaiga.

Jei bijosi, tai ir baidys.

Juokiasi puodas, kad katilas juodas.

Juo vilkas senyn, juo dantys aštryn.

Kad katės lotų, tai šunų nereikėtų.

Kad pradėjai, tai ir baik.

Kad tėvas numirė — pusė našlaičio, o kad motina — tai visas našlaitis.

Kaip gaidžiai: dieną pešasi, o naktį ant vienos laktos tupi.

Kaip pasiklosi, taip išmiegosi.

Kas daug šneka, mažai daro.

Kas ieško, tas randa.

Kas nemoka skaityti, tam negelbsti ir akiniai.

Kas nori, tas ir gali.

Ką pažadėjai, tą ir ištesėk.

Ką tėvelis sudėjo dūsaudamas, tai sūnelis prarado klykaudamas.

Kiek padėsi, tiek ir rasi.

Kieno ratuos sėdi, tam ir giesmę giedi.

Kokia galva, tokia ir kepurė.

Kokia obelis, tokie ir obuoliai.

Koks klausimas, toks ir atsakymas.

Ko sau nenori, to ir kitam nedaryk.

Kuo pats kvepia, tuo ir kitą tepa.

Kur mūsų nėra, ten ir upės pienu plaukia.

Lazda turi du galus.

Ledas slidus, žmogaus gyvenimas dar slidesnis.

Lepinamam vaikui ragai dygsta.

Mažas keras didelį vežimą verčia.

Melagis pasaulį pereis, bet nesugrįš.

Mėnuo šviečia, bet nešildo.

Moki žodį, žinai kelią.

Mokytis niekada nevėlu.

Nebūk saldus — nuris, nebūk kartus — išspjaus.

Negeras tas paukštis, kuris savo lizdą teršia.

Negirk dienos be vakaro.

Negirk pradžios, girk pabaigą.

Nemesk kelio dėl takelio.

Nesėjęs nepjausi.

Nėra dūmų be ugnies.

Nuo aukščiau pulsi — labiau susikulsi.

Nuo vieno jaučio dviejų odų nelupa.

Ožka ir priėdusi bliauna.

Pasikėlė kaip erelis, nusileido kaip žvirblis.

Paukštį plunksnos gražina, o žmogų — protas.

Pavogė arklį — pridėk ir balną.

Pažadais sotus nebūsi.

Pirštu duonos neatrieksi.

Po darbo ir duonos pluta gardi.

Prieš vėją nepapūsi.

Reikia eiti už vedančio, o ne už žadančio.

Sakyk velniui: lįsk per žemutinį, tai jis vis tiek lįs per aukštutinį.

Saulė visiems šviečia.

Septyni vieno nelaukia.

Sotus alkano neužjaučia.

Su pilvu nepasiginčysi.

Su sūnumis ne svečias, su vaikais ne viešnia.

Šaukštu proto neįkrėsi.

Šiluma kaulų nelaužo.

Šuo, kuris daug loja, nekanda.

Taisyk žodžiui vietą kaip svečiui patalą.

Teisybė už saulę šviesesnė.

Tinginys ir kelią koja rodo.

Tyla — gera byla.

Tyli kiaulė gilią šaknį knisa.

Tokiam nors kuolą ant galvos tašyk.

Tolimas svečias visada laukiamas.

Turtingam ir aitvaras neša.

Upę perbridęs — šaukšte prigėrė.

Už vieną muštą — dešimt nemuštų.

Vaikui valią duok, tai pats būsi nevalioj.

Vargas sunkesnis už akmenėlį, žodis aštresnis už dagilėlį.

Veršiu nebliovęs, jaučiu nebūsi.

Viena bėda nevaikščioja.

Viena varna nuo mieto — kita į vietą.

Vis skalbiu — vis juoda, vis audžiu — vis nuoga.

Žodžiai gali žeisti arba gydyti.